Sveiki,
Rasome jau is Bolovijos. Kad tai kiek kitokia salis nei Argentina pajutome dar ant sienos. La Quiaca miesteli Argentinoje ir Villazon Bolivijoje skiria tik upe. Aptvertu tiltu su maisais ant peciu begiojo zmones. Ka ir jie nese is vienos salies i kita mums taip ir isliko paslaptis. Siu dvieju miestu gyventojai upe kirsti gali laisvai, jiems nereikalingos vizos aplankyti gretima miesta. Tuo mielai naudojasi argentinieciai, einantys i Bolivija apsipirkti ar tiesiog pavalgyti, nes ten viskas perpus pigiau. Gatves Villazon primena Lietuvos turgu pries 15 metu. Ten gali rasti visko: televizoriu, videokameru, telefonu, batu, dzinsu, antklodziu ir dar daug ko kito. Musu sie daiktai nelabai domino, bet maisto prekystaliai padare gera ispudi. Visko, palyginus su Argentina, daug ir ivairove dziugina. Moteriske cia pat gatveje kepa empanadas ir jos isperkamos dar karstos. Kita is didelio pyrago gabalo pjausto mazas riekutes ir jas labai megsta tiek vaikai, tiek suaugusieji. Dar kita spaudzia sviezias sultis. Yra moteriskiu su vezimeliais pilnais garuojanciu puodu, gali gauti sriubos ar karsto patiekalo uz visai priimtina kaina. na, mes pro situos prekystalius ir prasinesem. Juokesi vietiniai kai pirkom 12 empanadu ir 10 bandeliu is karto.
Pilnais pilvais vaziuti sunku, tad is Villazon traukiniu nuvykom i Uyuni kaimeli esanti kokie 15 km nuo didziausio pasaulyje druskos ezero. Traukinys pasitaike labai tinkamas mums, dviratininkams, nes ikelem dviracius kaip jie yra, net krepsiu nuimti nereikejo, o be to net papildomai susimoketi nepaprase. Kelias buvo labai vingiutas ir traukinys 300 km iveike "tik" per 10 valandu.
Uyuni miestelis isikure prie didelio gelezinkelio mazgo, ir visus nebereikalingus ir atgyvenusius garvezius isvare tiesiog i puna kur jie iki siol ir rudija. Net sia vieta pavadino graziai uzuot vadine savartynu pavadino "Semeterio de trenes" Traukiniu kapines.
Rasome jau is Bolovijos. Kad tai kiek kitokia salis nei Argentina pajutome dar ant sienos. La Quiaca miesteli Argentinoje ir Villazon Bolivijoje skiria tik upe. Aptvertu tiltu su maisais ant peciu begiojo zmones. Ka ir jie nese is vienos salies i kita mums taip ir isliko paslaptis. Siu dvieju miestu gyventojai upe kirsti gali laisvai, jiems nereikalingos vizos aplankyti gretima miesta. Tuo mielai naudojasi argentinieciai, einantys i Bolivija apsipirkti ar tiesiog pavalgyti, nes ten viskas perpus pigiau. Gatves Villazon primena Lietuvos turgu pries 15 metu. Ten gali rasti visko: televizoriu, videokameru, telefonu, batu, dzinsu, antklodziu ir dar daug ko kito. Musu sie daiktai nelabai domino, bet maisto prekystaliai padare gera ispudi. Visko, palyginus su Argentina, daug ir ivairove dziugina. Moteriske cia pat gatveje kepa empanadas ir jos isperkamos dar karstos. Kita is didelio pyrago gabalo pjausto mazas riekutes ir jas labai megsta tiek vaikai, tiek suaugusieji. Dar kita spaudzia sviezias sultis. Yra moteriskiu su vezimeliais pilnais garuojanciu puodu, gali gauti sriubos ar karsto patiekalo uz visai priimtina kaina. na, mes pro situos prekystalius ir prasinesem. Juokesi vietiniai kai pirkom 12 empanadu ir 10 bandeliu is karto.
Pilnais pilvais vaziuti sunku, tad is Villazon traukiniu nuvykom i Uyuni kaimeli esanti kokie 15 km nuo didziausio pasaulyje druskos ezero. Traukinys pasitaike labai tinkamas mums, dviratininkams, nes ikelem dviracius kaip jie yra, net krepsiu nuimti nereikejo, o be to net papildomai susimoketi nepaprase. Kelias buvo labai vingiutas ir traukinys 300 km iveike "tik" per 10 valandu.
Uyuni miestelis isikure prie didelio gelezinkelio mazgo, ir visus nebereikalingus ir atgyvenusius garvezius isvare tiesiog i puna kur jie iki siol ir rudija. Net sia vieta pavadino graziai uzuot vadine savartynu pavadino "Semeterio de trenes" Traukiniu kapines.
Pagrindine priezastis, ko visi turistai atvaziuoja i si niekuo neisiskirianti miesteli, yra didziausias pasaulyje druskos ezeras, uzimantis 12 tukstanciu kvadratiniu kilometru. Magiska vieta, kiek ivairiausiu rastu ir fakturu atsiskleidzia keiciantis paros metui. Vaziuoji per girgzdancia druska ir niekaip negali itikinti savo siaurietisku smegenu, kad tai ne sniegas. Aukstis ir temperatura tik sustiprina sniego ispudi. Esi iprates, kad druska- tai pakeliai parduotuveje ar ziupsnelis druskineje, o jos cia iki horizonto. I kisenes neprisisememe, bet vakarienei pagardinti tiko. Visi "tikri" dviratininkai tiesiog privalo pervaziuoti skersai sia druskos plyne, kas visai logiska vaziuojant tiesiai i La Paz. Bet mes to nedarem, nes kirtus skersai tektu grizt arba vaziuoti aplink, o musu tolimesni planai yra vaziuoti link Potosi ir Sukre. Ant paties ezero stovi keli viezbutukai pastatyti vien tik is druskos, viena toki, deja jau sugriuvusi, aplankem ir mes :)
Is Uyuni mes vel susigundem pasinaudoti viesuoju transportu. pasikalbejom su kitais dviratininkais ir jie zvyro, akmenu ir smelio atkarpa nuo Uyuni iki Potosi ivardino kaip tikrai sunkia, stipriai kalnuota. Ir is tikruju, buvo smagu dairytis pro autobuso langa. 200 km autobusas iveike tik per 6 valandas.
Uzkilus ant pirmo kalno tolumoje pasimate druskos ezeras.
Tomas mojuojantis pro autobuso langa ir musu dviraciai ant stogo.
Kelias buvo vaizdingas, bet dairytis pro autobuso langa vis tik yra ne tas pats, kaip matyti vaizda "gyvai" minant dviracio pedalus. Vaziuojant dviraciu gali vaizda sustabdyti, priartinti, pasigereti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą