Sveiki,

Ivaziavus i Cile aki pradejo dziuginti vesli augmenija, Valdivijos atograzu miskai. Netruko paaisketi kodel cia taip tarpsta paparciai, samanos, medziu kamienus raizgo gebenes Geras oras truko istisa pusdieni. Pradejus krapnoti, mes naivuoliai, bandem pralaukti lietu po medziu, bet po valandos teko statytis palapine lietui pliaupiant ir praguleti joje 2 paras. Nustojus lyti susipakavom gal per dvidesimt minuciu ir spejom nuvaziuoti visus 200 metru, kaip ir vel stojo balta lietaus siena.

Vai kaip stipriai klysta lietuviai galvodami, kad Lietuvoje lyja lietus. Neisivaizduojat kaip cia lyja, pila kaip is kibiro ir taip be sustojimo 5 paras. Tiesa, buvo du pusvalandziai be lietaus.

Kai vaziuoji dviraciu slapias iki triusiku, neapsakomas malonumas isvysti bobule lange, kuri moja ranka ir saukia uzeiti. Sios bobules ir jos vyro namuose ir praleidom dar dvi lietingas dienas. Pradzioje viesnages paklausus, kada gi galetu nustoti lyti, keistoka dieduko sypsena supratom tik treciosios dienos ryta, kai vis dar taip pat lijo.

Jautemes sveciuose gerai. Vaisino mus juros gerybiu sriuba, naminemis spurgomis, troskinta jauno parselio kulsele, atidare vynuogiu kompoto, gervuogiu uogienes ir papjauste surio. Istrauke sventines lekstes. Tikrai nuosirdziai prieme. Isvaziuojant spurgu ir termosa arbatos idejo. Suzinojom visas apylinkes naujienas ir ligas, apie uki, apie klimata, vaikus, gimines ir bobules ateities planus.

Deja, mintis sveciuotis iki lietaus pabaigos musu nezavejo, nes lietus cia, pasirodo, tesiasi ne valandomis o savaitemis. Teko sesti i autobusa ir vaziuoti is sito lietaus slenio saules ieskoti.

Sveiki,

Papasakosim jums istorija kaip du lietuviai is Argentinos i Cile ejo.

2007 10 21 sekmadienis, 47 keliones diena

Vel civilizacija. Kokiu 50 trobu kaimas Comuna Dr. Atilio O. Viglione arba trumpiau Las Pampas. Tarp tu trobu mokykla, baznycia, policija, medicinos punktas. Ant parduotuves uzraso nera, reikia klausti. Parduotuve - tai du kambariukai nuosavame name. Likusiuose gyvena pardaveja, jos vaikai, vyras ir dar daug kitu giminiu. Tarp kitko, Argentinoje motinos diena. Seimos tevas ta proga kepa parilla. Stebim beveik visa procesa. Nutariam, kad tai buvo eriukas. Ja isdarineja, nudiria kaili (jis kabo ant balkio) per stubura perveria milziniska iesma, nusipjoves bambuka pritvirtina ir istempia kojeles ir rankeles, specialia viela istempia sonkaulius ir paslepsnius. Visa tai ismeigia prie zidinio. Kaip visa tai iskeps neaisku, bet jie, be abejo, zino geriau. Mus vaisina mate ir pyragu.

Tarp kitko, mate geriam jau kaip vietiniai: nesusiraukdami, netepdami gumos, bet ir per daug neskubedami, taip kaip ir priklauso. Mate tai toks indelis, i kuri pripila 3/4 arbatzoliu vadinamu yerba mate. Ikisa bombilija tai yra metalini siaudeli ir uzpila karstu vandeniu. Geriama is eiles ratu is to paties indo. Namuose maciu buna viena dvi, ne taip kaip arbatos puodeliu. Isgeres grazini mate tam, kuris pilsto vandeni. Sebadoras - vandens pilstytojas - pripila naujo vandens ant tu paciu arbatzoliu ir paduoda kitam. Mandagu imti ir atiduoti puodeli desine ranka. Jeigu daugiau nebenori, atiduodamas sakai Gracias ir kita karta tave jau aplenkia. Skonis kaip stiprios arbatos. Geria cia mate visi visur ir visada: vairuotojai, pardavejai, gatveja ant suolelio. Anoje nuotraukoje negalvokite, kad ten kokia bobulka geria mate ir ziuri muilo opera. Ten Jurga relaksuoja.

Taigi kodel mes pas vietinius geriam mate ir valgom pyraga? Pasiklausem kaime , kurgi tas kelias i Cile. Vietiniai pamate musu transporto priemones sypsojosi aiskindami ¨tres rios furiosos¨. Sita tai mes supratome. Pasirodo, siuo metu laiku i Cile is cia isvis niekas nevaziuoja. Ne tai kad su dviraciais, bet ir su sunkvezimiais. Reikia kirsti tris upes brastomis ir siuo metu yra daug vandens. Trecioje srauniausioje upeje visi sutartinai brauke rankomis virs bambos. Zmones klausinejo kodel mes nekirtome sienos siauriau, kur yra tiltai ir kelias. Pamate musu zemelapi kraipo galvas ir didziuodamiesi vienas kitam pasakoja, kad tas keliukas pro ju kaima tai ryskiai pazymetas.

Is pradziu nuliustame, kai pagautas per kaima avis genantis mokytojas vokietis nuo Volgos isaiskina, kad persikelti neimanoma ir reikia sukti atgal. Paskui atsiranda viltis, nes pasienieciai, pasiirodo, turi dideli traktoriu, kuris galetu mus perkelti per gilesnes dvi upes, o per pirmaja, seklesniaja upe sutinka mus perkelti kaimynas su sunkvezimiu. Keliam dviracius, atsisveikinam, lipam patys i kuzava ir dardam akmenim per upe. Nera jau tokia ir gili, perbristi imanoma, bet plati. Susitarimas toks mes vaziuojam 5 km keliuku iki pasienieciu, bandom juos itikinti, kad mus perkeltu per upe, o sunkvezimis musu lauks 4 val. ir nesekmes atveju perves mus atgal i kaima.

Grizti per sutarta laika nespejome. Keliukas toks, kad kartais imanoma vaziuoti tik salia jo per krumus ismintu arkliu taku. 4 upeliuku per kuriuos reikia bristi zmones mums net neminejo. Vazeve, stumesi dviracius ir bride randame didele balta kaimiska grycia su malunsparniu nusileidimo aikstele ir svaruteliu traktoriumi. tai Las Pampas pasienio postas. Uzeiname i vidu. Viduje sujudimas: susirinko gal kokie 7 zmones is kuriu net vienas su uniforma. Is karto paprase parodyti pasus ir ant klijuote aptiesto stalo atsivertes didele knyga ruosesi rasyti. Bet zvilktelejes pro langa ir pamates dviracius sustingo ir paklause kaip gi mes kirsim upe. O isgirdes, kad noretume persikelti per upe ju traktoriumi nesusizavejo musu noru ji issinuomoti. 20 min. itikinejimu naudos neatnese. Graudu nors verk.

Sunkvezimio sutartoje vietoje jau nebuvo, tad isikureme siapus upes salia vienisos sukiuzusios trobeles su dieduku, vistom, sunim, arkliais, karvem, avim, ozkom, etc. Panui A neisdegus gimsta planas B. Kadangi visi vienbalsiai sutinka, kad arkliu upes iveikti galima, nuomosime arklius. Deja, diedukas nera arkliu seimininkas. Seimininkas atvyks manana. Laukiam.

2007 10 22 pirmadienis 48 keliones diena

Ryte vel aplankom dieduka. Nors ir suprantam, ka sis sako, bet minties vingiai itartini. Seimininkas gris tikriausiai manana , arklius jis nezinia ar nuomoja ir apskritai... Vienintele naujove dieduko trobeleje nuo XIX a tai ant sienos kabantis rinkiminis plakatas. Sienos apruke, net juodos, baldai kuklus - krosnele, stalas, suolelis aptiestas avikailiais ir netiketa prabanga - kampinis bufetelis bei daug gyvenimo maciusi sofute. Diedukas gamina tortillas: miltai, vanduo, kaiusiniai, viskas iskociota vyno buteliu ir iskepta aliejuje. Vaisina ir mus.

Diena pralekia belaukiant mistinio seimininko. Nuotaika i pavakare prasteja. Keliukas, kaip paaiskeja, nera jau toks dievo uzmirstas - kokie 5 raiteliai per diena. Raiteliai tikri gaucios: Ant dzinsu avies kailio ar odos antkelniai, prie dirzo ar balno kinzalas, rankoje botagas, berete ar skrybele ant galvos, kai kurie su ponciais ir kiekviena lydi bent keli sunys. Apskritai sunys cia zino savo vieta, mikliai reguoja i seimininko mostus ar zodzius, nelenda prie zmoniu. Dar pro sali prajoja dvi grybautojos pagyvene moteriskes is kaimo. Mielai pakalbina, pasirodo rastus briedziukus, atsigeria musu vandens. Malonu mums, bet matosi, kad idomu ir joms.

Netiketai reikalai pajuda. Pro sali joja pardavejos vyras, kurio mikluma stebejome ruosiant eriuka kepimui. Jis pazista kaimelyje vyra kuris turi Tojota galincia pervezti mus i Cile ir sutinka tarpininkauti. As (Tomas) ir pardavejos vyras keliames per upe ant arklio ir stai jau geriam mate ir aptariam reikala siltuose Tojotos savininko namuose. Su masina keltis nesaugu. Seimininkas siulo arklius. As aisku sutinku su viskuo ypac kai jis nemato problemos perkelti ne tik mus bet ir dviracius. Rytoj 11 kelsimes i Cile. Netgi su savo Tojota parveza iki palapines nereikejo net koju slapti brendant atgal.

2007 10 23 antradienis 49 keliones diena
Si karta zandarmerijoje net du su uniformomis ir musu pasirodymas ju ¨neisgasdina¨. Jie jau informuoti. Pasienio proceduros neuztrunka net 40 min.: pasai detaliai apzurimi, nusibraizoma nauja grafa dideleje knygoje, uzmetus aki matyti kad si menesi jau yra du irasai. Kruopsciai uzpildomos visos skiltys, prie transporto priemones suabejojama, negi rasysi dviratis, rasyk vaziuoti sako kitas.

Perkelimo procedura pasirodo paprasta: gaucio su draugeliu ciupo musu dviracius po pazastimi ir ant arkliu pernese per upe. Antra upe iveikiam panasiai. Keliantis arkliu upes neatrodo tokios jau gilios ir sraunios. Gal ir imanoma perbristi, bet persinesti ant kupros dviracius ir manta tikrai sunku ir pavojinga. Dar pora negiliu upeliuku ir pries mus mediniai suristi viela vartai i Cile.

Is karto matosi skirtumas:augmenija gerokai ivairesne zalesne ir gausesne,kalnai statesni uolingi.

Sveiki

Atsiprasom, kad kreivas pranesimas isejo, radom nemokama interneta, deja, kas nemokama, tas ir nieko gero. Tai dabar pasistengsim pataisyti.

Esquel mieste nutareme isbandyti legendini visos patagonijos kepsni parilla (vietiniu tarme parisa, ispaniskai parija). Nezinojom, ka uzsisakyti, tai uzsisakeme asorti - visokiausiu mesos gabaleliu. Is kokiu 10 skirtingu, sukramtomi ir valgomi buvo gal tik du, kaip supratom kiaulienos gabalelis ir vistienos krutinele, visa kita nezinomu gyvunu, arba kieta kaip batas, arba kazkokie itartini patrakai. Tai tokie tai ispudziai.

Isvaziavome is Trevelino. Idomus miestelis, turi astuonkampe aikste su astuoniomis alejomis, iseinanciomis i salis, is kuriu tik dvi asfaltuotos. Matyt, norejo maluna pavaizduoti, kad net is kosmoso matytusi. Tre - kaimas, Velin - malunas. Ikure si miesteli is Velso atsikele emigrantai. Dar ir dabar yra arbatos namai, kur gali isgerti 5 val. angliskos arbatos su pyrageliais.

Vaziuojame kalnais, ta ir pajutome, kai viena pavakare pradejo snigti ant zaliuojancios zoles.

Corcovado miestelis. Mazas bet su visais privalumais: savitarnos parduotuve, prie kurios yra buomas gaucioms arklius priristi, banku, kulturos namais.

Pirmoji Tikra pereja, kilome dvi dienas (na nevisai dvi, tiksliau du gerus pusdienius).

Keliukas sokineja is kaires i desine ir atgal, ir dar tuo paciu staciai aukstyn, mini paskutiniu begiu, jegu neber, o keliukas dar pastateja, isgrauzos pagileja, palaidu akmenu galybe. Tokiu keliuku dar nevaziavom. Ant lygesnes vietos, kai mums atrode, kad iveikeme pereja (kas kas kita diena pasirode buvo toli grazu ne pereja) apsistojome. Per diena sutikome 5 masinas, viena bernioka su dviraciu ir jauciu traukiama vezima. Kita ryta vis dar kilome. Galvoji, kad sis pakilimas turetu buti paskutinis. Su penktu nusprendeme saves neapgaudineti, ir meteme skaiciuoti. I kaire kalnu, i kuriuos galetume uzminti auksciau, jau nebebuvo, i desine buvo kelios snieguotos virsunes, i kurias keliukas, rodosi, ir taike.

Per diena sutikome 3 masinas ir du raitelius. Is pradziu pamateme du geltonus apsiaustus, kurie visai nesiderino su aplinka. Pasirodo, kad tai senelis su anuku, kurie, iskyrus tuos geltonus polietileninius apsiaustus, atrode kaip is 20 a pradzios: balnai aptiesti avikailiais, kelnes - kailines, pirstines - usmalai irgi is kailio, prie balno lasas. Juos lydejo du dideli, bet sulyse sunys. Pabendravom daugiau akimis ir gestais - bendrine kalba, nei zodziais. Viskas ir taip aisku: kur keliaujat, uuu kaip toli, kalnai, auksti ir daug, sekmes...

Buna dienu kai lyja, ir prabunda poreikis kurti.

Sveiki,

Keletas nuotrauku: