2007 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

Sveiki,

Kaledas sutinksime Chaiten kaimelyje ant Ramiojo vandenyno pakrantes. Potvyniai ir atoslugiai, sauledydziai kaip ir prie Baltijos, zveju laivai, debesys rytais. Tikra egzotika papuostos kaledines eglutes tarp zaliuojanciu medziu ir zmoniu apsirengusiu su marskineliais.

Geru Kaledu Jums, visiems dideliu ir graziu dovanu po eglute, savo kaledine dovanele mes jau radome.






Sveiki

Visus su sventemis!

Baigeme savo viena keliones etapa, nuvaziavome iki Torres del Paine nac. parko. Tai ir buvo pieciausias musu aplankytas taskas.
Kodel nevaziavome i Ugnies zeme? Todel, kad ten be romantisko pavadinimo yra vienas mazas nac. parkas, pingvinu ir nieko daugiau (na, bent jau mums, ten nebuvusiems, toks susidare ispudis). Taigi vaziuoti penkis simtus kilometru per pampa vien del sportinio intereso pasiekti pati pietini Amerikos krasta mums pasirode neverta. O ir silumos pasiilgome.

Kelia, kuri dviraciais vaziavome 2 menesius pakeleivingais sunkvezimiais ir autobusais sugrizome per 3 dienas. Tranzuoti su dviraciais mums sekesi: aplankius Tores del Paine nac. parka grizome i Argentina ir ten, jau ant didesnio kelio sustojo antras stabdytas sunkvezimis (na, jo teko palaukti 3 valandas) ir nuveze iki Rio Gallegos 250 km, o ten sustojo pirmasis sunkvezimis (5 minutes) ir paveze dar 750km iki Comodoro Rivadavia. Taigi, grizome ne tuo paciu keliu, bet pasukome palei Atlanto vandenyna. Is Comodoro Rivadavia jau autobusu pasiekeme Esquel miesteli. Sunku suvokti pampos didybe. Vaziuoji, vaziuoji, uzsimerki, atsimerki, o vaizdas niekuo nepasikeites, tos pacios lygumos su skurdzia augmenija, kur ne kur ganosi avys, stebi pravaziojancius sunkvezimius guanakai. Kartais ivyksta permainu, privaziuojame upes sleni, cia zeme susirauksleja, kelias nusileidzia zemyn tam, kad po keliu kilometru vel pakiltu ir driektusi tiesiai tiesiai tolyn dar koki simteli.

Esquel mes jau antra karta, bet sikart pasukome kitu keliu, i Futaleufu, Cile. Na, patiko mums baisiausiai sita kelio atkarpa. Kalnai status, apzele misku, augmenijos daug, labai daug, tiek daug kad be takelio nelabai ir praeisi, galybe kriokliu ir kriokliuku, o visos pakeles apauge paparciais ir augalais su dideliais dideliais lapais. O ir lietus, mus isvijes is siu misku ana karta, sikart nelijo (na, bent jau sias 6 dienas). Idomiai atrodo snieguotos virsunes ir krintantys ledynai tokios veslios augmenijos fone.










O sita kiaule mus aplanke netoli Futaleufu. Kaip cepsedame ji rijo dobiliukus, kaip lapsejo jos ausys ir plakesi uodega, su kokiu malonumu ji veliau kasesi i medi ir atliko kitus kiauliskus darbelius. O i mus ir musu palapine nekreipe ne maziausio demesio.



2007 m. gruodžio 15 d., šeštadienis

Sveiki,


Isvyke is El Calafate per pampa patraukeme link musu pieciausio keliones tasko Torres del Paine nacionalinio parko. Apie ji tiek daug teko skaityti geru atsiliepimu, kaip ten grazu ir pan. tad nors jau buvo pabodes saltis ir vejas nusprendeme nepraleisti sio Ciles kampelio.


Planavom pasivaiksioti kokias 7 dienas, dar pridejom kelias dienas keliones tad teko nusipirkti nemazai maisto. Ir tik kirtus Argentinos pasienio posta prisimineme, kad i Cile draudziama ivezti vaisius, darzoves, mesos ir pieno produktus (atsipalaidavome!). Kiek susirupinome del savo mesytes ir suriuko, kai pamateme, kad pries mus atvaziavusio turistinio autobuso keliaiviai tempia savo lagaminus patikrinimui. Kai muitininkas paklause standartinio klausimo, ar nevezame darzoviu, uztikrintai atsakem, kad jau darzoviu tai nevezam. Dar norejom pridurti, kad Patagonijoje darzoviu neprisipirksi, bet susilaikem.¨OOOO! muitininkas net atsilose, kai atidarius pati pirmaji krepsi ant virsaus gulejo 4 maisiukan suvynioti svogunai. Geras zmogus pasitaike, supratingas. ¨Vaziuokit¨, pasake. Mes ir nuvaziavom. Galejo ir kitaip baigtis, nes pergalvoje prisiminem kad dar turim figu, bulviu, cesnaka, razinu ir apskritai, jeigu apie tai butumem galvoje pirkdami maista parduotuveje, tai nieko nebutumem ir nusipirke.


Atvaziave i parka pirmas kelias valandas buvome nusiteike gan skeptiskai. ¨Ta pati pampa¨,- diagnoze. Taciau viskas pasikeite pakilus i pirma kalnu sleni. Tikrai turi Torres del Paine didingumo, smailios virsunes raize debesis, dunksojo galingos granito sienos, o salia viso to buvo ir daug smulkiu detaliu, tokiu kaip upeliukai, kriokliukai, ezerai, medziai susisuke nuo nuolatiniu veju, zydejo gelytes ir krumai. Svytavo spalvotos turistu kuprines, bet, tiesa sakant, vaizdais geretis nelabai trugde, buvom nusiteike daug didesniam turistu srautui. Oro temperatura buvo stabili, diena nakti rode apie desimt laipsniu silumos. Mazoka, kaip vidurvasariui, bet viskas priklauso nuo saules, jeigu ji sviecia, tai smagu, jeigu vejas pucia be saules, tai salta. O paskutinias dvi dienas dar priedo lijo ir truputi snigo. Taigi tikrai nenusivyleme, sauniai praleidome 6 dienas.











Jurga jau pries metus prisiziurejus nuotrauku pasiryzusi buvo nufotografuoti guanakus kalnu fone (kaip ir daugelis kitu didziu Menininku:). Guanaku buvo apsciai, stovinciu profiliais ir kitomis fotogeniskomis pozomis, deja, kalnai slepesi debesyse:).








Atgal i siaure su draugais baikeriais is Brazilijos:)).

2007 m. gruodžio 4 d., antradienis

Sveiki,

Pagaliau pasiekeme viena is didziausiu visos Patagonijos atrakciju Perito Moreno ledyna esanti Los Glaciares nac. parke, apie 80km i vakarus nuo El Calafate.
El Calafate, nemazas miesciokas, ciulpia ledyno kruti ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Tiesiogine todel, kad tirpdamas ledynas aprupina vandeniu. Perkeltine, kad didzioji dauguma vietiniu gyventoju gyvena is turistu. Turistu cia ne tai kad daug, cia ju galybe. mus, vaziuojancius link ledyno, per diena aplenke gal koks simtas autobusu.
Vertejo pasukti i sali. Vaizdas tikrai didingas, nors oras ir nelabai nusiseke. Penkiu kilometru plocio ir 50m aukscio ledo siena visa suskeldejusi, poskanti ir treskanti, kada ne kada luitai atskyla ir su trenksmu krinta i vandeni sukeldami bangas, todel kad per diena sis monstras pasislenka zemyn apie 2 metrus.



Kelias iki ledyno vaizdingumu irgi mazai nusileidzia. Ypac kai vaziuoji saulei tekant ir zarai apsvieciant kalnu virsunes ir debesis. Vaziuojam paryciais ne tik del nuostabiu vaizdu bet ir del to, kad nera kriokianciu autobusu tau is nugaros ir postas renkantis po 26Lt nuo galvos miega:).



Vis sioks toks jubiliejus, nera daug, bet vistiek dziugu - 2000 km vien tik dviraciais. Kaip cia nepasigirsi:).Seniai jau ruosiames papasakoti apie sunis. Sunu beveik tiek pat kiek ir gyventoju, gal ir dar daugiau. Gyvena jie cia atsipalaidave, bet zmones gerbia, nelenda, nesikandzioja, kartais palydi tave iki namu, i vidu nelenda. Laikrastyje turistams skaiteme, klausimas: ar sie sunys kandziojasi? atsakymas: taip, bet tik gringus. (Gringo - tai atvykelis dazniausiai is JAV, pasikeles ir besisvaistantis doleriais).




2007 m. gruodžio 1 d., šeštadienis

Dar keliatas nuotrauku is ivairiu vietu.



Keliames per Lago Buenos Aires.


Los Antiguos kasdienybe. Sunys ir vysnios.

Paminklas matei (sulkesni mates aprasima ziureti zemiau)


Manos Rupestros. Vietiniu gyventoju grafiti nupiesti pries 8 tukst. m.


O cia mes, jeigu pamirsote :)


Sveiki,

El Chalten ¨Nacionaline trekingo sostine¨ kaip jie save tituluoja. Vaizdai tikrai nuostabus, bet marsrutu paprastam vaiksciojimui galetu buti ir daugiau. Per tris dienas nesunkiai galima apeiti beveik viska. Tas didziausias kalnas Fitz Roy, teigiama, kad 5 pagal uzlipimo sudetinguma visame pasaulyje. Gal ir tiesa sako. Tas kaireje smailus Cerro Torre is vis atrodo neilipamas, (Tarp kitko taip teige ir pirmasis ilipes i Fitz Roy) bet lipa ir ilipa ir ten, puse dienos su ziuronais sedejome stebedami du mazus skruzdeliukus Cerro Torre slaite, lipancius iki virsunes. Pasiseke mums, ne kas met toks ivykis.







Cia ne prie kalnu temos, bet neistvereme nepasigyre. Trys patiekalai su vienu puodu ir ant turistinio primuso. Tik majonezas ne musu gamybos :)