2008 m. kovo 30 d., sekmadienis

Isvaziavus is Jujuy, atsidureme dziunglese. Ir kaip dera dziunglese pakliuvome i lietu.



Butu nuostabus dviraciu takelis, deja, jame turi prasilenkti dvi masinos.


Kelias link Bolivijos yra labai populiarus tarp dviratininku. Velykas sventeme sesiese: prancuzas jau apkeliaves Azija, Afrika ir Australija, du vokieciai, pradeje kelione Europoje ir planuojantis veliau vaziuoti i Siaures Amerika, ju suo, ir mudu. Su vokieciais ir ju sunimi vaziavome dvi dienas kartu. Suo siaip jau vazuioja vezimelyje, bet jam tenka islipti ir pabegeti i kalna bei zvyrkeliu. Suo turi batukus su Vibram padais, bet jais buvo apautas tik trumpam, dar vis pratinasi, Balivijos zvyrkeliams ruosiasi.


Suo ilsisi, nuobodziauja, kol seimininkai stiprinasi empanadomis (= mazi tautiniai ceburekai) ir humitomis (= kukuruzu kose suvyniota i kukuruzo lapa).


Purmamarka- mazutelis miestelis, kur turistu kokius 3 kartus daugiau nei vietiniu. Visas miestelis- istisas suvenyru turgus, akys raibsta nuo spalvu ir rastu gausybes.

Visai smagus kempingas be lopelio zoles.

Nors dviratis nera labai greita transporto priemone, bet vaizdai keiciasi neitiketinai greitai. Pervaziuoji i kita sleni, pasikeicia jo ekspozicija, o tuopaciu pasikeicia ir visa aplinkui. Taip atsitiko ir artejant link Saltos. Vingiavo kelias pro saules ir vejo nugairintas uolas, o pradejus leistis i kita sleni atsirado lapuoti krumai, juos pakeite medziai, zole iki krutines ir ... bananai! Atsirado diebamos zemes, mus lenke traktoriai vezantys tabako lapus i dziovyklas.

Palapine pasistateme salia banano Saltos kempinge. Stebejome si banana kelias dienas: Kas diena jis isskleidzia nauja ziedlapi, o senasis nukrenta. Ryte, mums geriant kava, pasistiprinti nektaru is sio zieda atskrido ir kolibris. Stebejome ir vaisius, bet jie buvo zali ir mazi. Kai jau Tomas nusprende, kad galima butu bandyti paragauti "musu" banano, atbego mergaites ir grazesnius nusiskyne. :(

Bananas diena ...... ir nakti.
Tomas- paparacis. Centineje Saltos aiksteje pilna nubuciuotu vaikinu. Merginos veikia uztikrintai ir drasiai.

Gatvese eismas intensyvus ir vaziavimas dviraciu gan ekstremalus.




San Salvador de Jyjuy. "J" tariama "CH". Rusiskam zemelapyje del asociaciju pavadinimas rasomas Zuizui ("Z" su varnele kaip zodyje ziogas).

Tuscia, ramu Jujuy per Velykas.


Keistokas medis.
Labutis,

Seniai bekeleme nuotraukas i puslapi, pasistengsime atsigriebti. Is Cafayate kaimelio i Salta veda du ir abu labai vaizdingi keliai. Sunku buvo apsispresti, kuriuo keliu vaziuoti. Suvenyru parduotuvese atviruciu su vaizdais is 68 kelio buvo zymiai daugiau, o be to, ten dar ir asfaltas, tad nutareme, kad tai svarus argumentai :)
O kelias buvo daug grazesnis nei nuotraukos.


Sitos uolos vadinamos langais, tik prie kelio buvo zenklas draudziantis lipti ir "ziureti" pro tuos langus.


Norint pavaikscioti po kopas teko perbristi upeli. Idomiai atrodo vanduo ir smelio kopos greta.



Viena is keliu trobu, kurios sudaro kaimeli Santa Barbara.

Skylutese uolos slaituose gyvena zaliosios papugos. Rekauja ir kakoja.



Velnio gerkle.


Amfiteatras. Magiska vieta. Galetu buti viena is tu "jegos" vietu. Ispudi dar labiau sustiprino uzdarbiaujantys muzikantai- vienas grojantis tradiciniais instrumentais, kitas- dainuojantis pritariant gitarai. Skambejo subtiliai ir nekomerciskai, norejosi sedeti ir klausytis. Akustika nuostabi, o ir muzikantai susidraugave su pauksciais, gyvenanciais sienose. Kol dainavo, pauksciai tylejo, kai baige ir svilptelejo, pauksciai suciulbo.


2008 m. kovo 20 d., ketvirtadienis

Skaitytoju pageidavimu Labutis,

Pavaikstinejom po Salta, ne tokia grazi ji mums pasirode kaip knygos raso, daug smogo, gatves siauros, na yra to kolonijinio stiliaus, kuriuo Salta taip didziuojasi, bet mums, europieciams, tai ne tokia jau ir naujiena ;) Skiriasi didmiestyje ir zmones. Susirupine, skuba, retas kuris besvilpauja, o prie to kaimuose mes jau priprate buvom.

Neradome normalaus interneto. Yra skaipas, net webkameros yra, bet nera mikrofono. Keista. Net apziurejome, gal nusipirkti galetume ir savo turetume, bet kad labai didelemis ausinemis buvo, o ir kaina neypac. Susilaikeme, negalime labai daiktais apsikrauti, o dar ir Tomas svaigsta apie bulkos skrudintuva ( skrudintuvas- nuostabus isradimas, skarda, virs jos groteles bulkai padeti ir visa tai galima padeti ant dujines/primuso. Rezultatas- visai valgoma bulka, skaniai paskrudusi, kaip is tikro tosterio). Dar norime vienam dviraciui padangas pakeisti. Visame mieste radome du variantus, kurie mums nelabai patinka, bet grize pasiskaiteme, ka musu knyga raso apie Jujuy, kitos provincijos sostine, tai gal teks dar karta dumti i centra ir pirkti...

Argentinieciai stropiai ruosiasi Velykoms. Kai kurios valstybines istaigos nedirba nuo treciadienio iki kito treciadienio. Kai kurios, pvz dviraciu, parduotuveles nedirbs penktadieni ir savaitgali, kuris baigsis nezinia kada :)

Dar Chilesite nusipirkome ausines prie telefono, tai dabar vakarais pasiklausome lotynisku meliodiju. Tikrai, kiekvienoje dainoje yra zodis "corazon" (sirdis), ir nemazai dainu nusikopijave nuo lietuviu :) Bet esme ne tame, per radija ir laika sako, tad si karta "savu" laiku gyvenom tik 3 dienas. Argentinoje laikrodi pasuko 1 val. atgal

Keistu zmoniu sutinkam. Va kempinge dviratininkai is Vokietijos su savimi ir suni vezasi. Prie dviracio prikabine suns deze ant ratu ir ju haskis ten mielai per karsti vaziuoja, bet turi islipti ikalneje, per zvyrkeli, o rytais ir vakarais nubega greta po 10 km. O manta saugoti tai vis dar mokosi... Dabar kempinge gyvena 4 dviratininku grupeles. Ir visi stengiasi apsirupinti atsarginemis detalemis pries Bolovija. Matyt ir padangas visas padoresnes ispirko. Mieste dviraciu ir ju detaliu parduotuviu nestinga, bet va kokybes tai reta.

2008 m. kovo 13 d., ketvirtadienis


Sveiki,
Pasiekeme Cafayate miesteli, garsu savo vynuogynais vienais auksciausiu pasaulyje. Vynuoges cia auga net tarp 1750m ir 2000m virs juros lygio. Del to vynuoges gauna daugiau saules ir vynas spaudziamas is situ vynuogiu yra sodresnio skonio ir stipresnis. Sito skonio pajusti mes ir patraukeme i vietines bodegas. Mums pasiseke, nes kaip tik dabar skinamos ir spaudziamos vynuoges, tai bodegose kruta juda darbininkai, zuja sunkvezimiai su dezemis pilnomis uogu, sukasi presai ir visur privedziota zarnu, kuriomis teka sultys i milziniskas talpyklas, kuriose ir vyks tas paslaptingas vyno gimimas.
Aplankem ir ¨Echart" bodega, kurioje gide puikiai zinojo Lietuva, nes ir i ja eksportuoja savo vynus. Kitos bodegos savininkas matyt labai verslus- salia vynuogyno ikure ozku ferma ir spaudzia osku pieno surius, ozkas seria vynuogiu ispaudomis, o ozku kakuciais tresia vynuogynus.
Lankyti bodegas tikras malonumas ne tik del to, kad gauni paragauti vynu, bet smagu ir apziureti pati gamybos procesa. Visur svaru, tvarkinga, net patalpose, kur dirba darbininkai ant sienos pakabinti paveikslai, ar kitaip papuosta, nekalbant jau apie patalpa, kurioje degustoujami ir parduodami vynai. Atitarnavusios backos panaudojamos visokiausiais isradingais stalu, kedziu ar siaip papuosimu pavidalais.






Miestelis turistinis, daug kaviniu, suvenyru parduotuveliu, tai ir mes, kaip ir kiti vyno prisiragave turistai, sedejome pagrindineje miestelio aiksteje.



Sveiki,

Stai pagaliau ir pasiekeme buvusios didziules Inku imperijos pakrasti. Tiesa, sie miestai statyti ne paciu inku, o pries juos cia gyvenusiu indenu genciu, kurias inkai uzkariavo likus tik simtmeciui iki konkistadoru pasirodymo.
Shinkal griuvesiuose iki siu laiku isliko tik is akmenu sukrautos namu sienos ir akmeniniai laiptai, vedantys aykstyn i stacias kalvas supancias miesta, kurios buvo naudojamos kaip sventyklos ir stebejimo bokstai. Sienos sukrautos gan isradingai, nenaudojant cemento, is neaptasytu akmenu, kuriu cia apstu.


Kitas Quilmes genties pastatytas miestas dar didesnis, jame 17 amziuje gyveno apie 3000 indenu. Irgi islike, bet daug kur ir atstatyta, akmenines sienos primenancios labirinta. Pagrindiniai namai ikurti kalno slaite, bet miestas issiplete ir i lygyma bei buvo aptvertas ta pacia akmenu tvora. Dar neseniai sie griuvesiai buvo privacioje zemeje, kurios savininkas imdavo mokesti uz apsilankyma ir salia buvo pastates to paties stiliaus viezbuti. Dabar indenu bendruomene atsieme sia vieta ir mokescio uz griuvesiu apziurejima neima, bet gali paaukoti kiek tau atrodo tinkama.