Nepabijokime to zodzio, "apturejome" tikra kruiza. Keturias dienas ramiai plaukeme nedideliu laivu, stumianciu barza pilna degalu. Barza buvo smarkiai pasedusi, tad galejom sedeti ant jos ir geretis vaizdais per koki sprindi ar du virs vandens. Tik kiaule prirista uz kojos ir kriuksinti denyje grazindavo i realu pasauli.
EGZOTIKA. Galybe vandens pauksciu ir vezliuku, tupinciu ant nuvirtusiu medziu. Matem net rozinius delfinus, bet siaip tai vanduo ruddut rudutelis, pilnas nesamo dumblo, bet jeigu butu buves skaidrus, butumem neabejotinai mate daug zuvu.
Praplaukeme pro keleta zveju gyvenvieciu ir bananu plantaciju. Is ju prie laivo kelis kartus buvo priplauke zmones ir is kapitono pirkdavo degalu. Taip laive ir atsirado kruva bananu ir apelsinu.Nors laivas buvo krovininis, juo plauke 2 gringai (tai yra mes) ir pakeliui prisijunge dar 6 keleiviai, is kuriu vienas gabenosi du gaidzius.
Maisto laivo virejas patiekdavo 3 kartus per diena ir skaniai. Bananai visais imanomais pavidalais: virti, kepti, sriuboje, su zuvim, su mesa, bananu kose su svogunais ir t.t. laivu taip pat plauke ir antis, kuri netycia atsiriso virvute nuo kojos ir bande nusiskandinti. Taigi, ji liko nesuvalgyta. O kiaule, matyt, dar irgi nebuvo prisirpusi, nes jos mes taipogi nevalgeme.
4 komentarai:
O delfinu ar piraniju valgyti neteko? Aisku, cia klausimas ne i tema, nes skonis gfali buti bjaurus, bet egzotika butu idomi...
Ne, neteko, bet keptas piranijas teko matyti.
Tiesa, prie egzotisku patiekalu. Matem, kaip kiaules dorojo krokodila, negyva, zinoma.
Rašyti komentarą