Sveiki,

Apziurejom vynines, pasivaiksciojom po kalnus ir didmiescius ir labai pasiilgome vaziavimo dviraciais. Atsikeles ryte skubi susipakuoti palapine ir papusryciauti, nes nauja diena zada nauja, vaizdinga ir smagu kelio gabala. Kai vaziuoji dviraciu esi atviras supanciam pasauliui, geriems ir blogiems zmonems, saulei, vejui ir lietui, bet tuo paciu jauti, kad ir kelias tau atsiveria spalvomis, formomis, garsais ir kvapais. Kiekviena diena buvo vis kitokia ir savaip grazi: ir snieguoti kalnai aplinkui, ir sodu bei vynuogynu apsupti kaimeliai, ir serpantinai bei tuneliai, ir didziule lyguma pakilus i pustrecio kilometro auksti, ir smelio kopos...

Siesta dalykas rimtas. Ir mes vaziuodami kuo toliau i Siaure tuo labiau tai pajuntame. Mini, mini iki kaimelio visas alkanas, atvaziuoji o ten ant duru grotos, ir parduotuves atsidarys tik puse septyniu vakaro. Bet vietinius galima suprasti, per vidurdieni net seselyje karsta, tai ir lenda prigulti uz moliniu namuku sienu. Kad ir tvankus seselis, bet jis cia tik ten, kur zmones gyvena, tai yra salia kokio upeliuko ar upes, kuri visa suskirstyta i kanalelius ir svedziota po laukus. Jeigu auga medis, tai prie jo butinai bus atvestas vanduo. Ir kempingo sargas suzinojes, kad as dirbu medelyne iskart supranta,- "Aaaa, medzius seseliui augini".

Krastas cia sausas, nors ir palyja, kartais net kas vakara, bet zeme kieta ir visas vanduo nuplaukia i upelius ir upes, kurios teka tik po lietaus, bet su baisia jega nesdamos zeme ir israusdamos griovius. Tai ir tiltu per upes cia reta, kam statyti, jei ta upe egzistuoja tik zemelapyje ir po liuties. Sprendimas paprastas - brastos, tai yra pazemejimas kelyje, per kuri retkarciais teka vanduo, ir pastatyti zenklai "Brastu zona 54 km".

Viena is siu brastu, baisu pagalvoti, kas cia darosi, kai teka vanduo, gal todel mazoms masinytems siuloma palaukti, kol vanduo nuslugs.