2007 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

Sveiki

Visus su sventemis!

Baigeme savo viena keliones etapa, nuvaziavome iki Torres del Paine nac. parko. Tai ir buvo pieciausias musu aplankytas taskas.
Kodel nevaziavome i Ugnies zeme? Todel, kad ten be romantisko pavadinimo yra vienas mazas nac. parkas, pingvinu ir nieko daugiau (na, bent jau mums, ten nebuvusiems, toks susidare ispudis). Taigi vaziuoti penkis simtus kilometru per pampa vien del sportinio intereso pasiekti pati pietini Amerikos krasta mums pasirode neverta. O ir silumos pasiilgome.

Kelia, kuri dviraciais vaziavome 2 menesius pakeleivingais sunkvezimiais ir autobusais sugrizome per 3 dienas. Tranzuoti su dviraciais mums sekesi: aplankius Tores del Paine nac. parka grizome i Argentina ir ten, jau ant didesnio kelio sustojo antras stabdytas sunkvezimis (na, jo teko palaukti 3 valandas) ir nuveze iki Rio Gallegos 250 km, o ten sustojo pirmasis sunkvezimis (5 minutes) ir paveze dar 750km iki Comodoro Rivadavia. Taigi, grizome ne tuo paciu keliu, bet pasukome palei Atlanto vandenyna. Is Comodoro Rivadavia jau autobusu pasiekeme Esquel miesteli. Sunku suvokti pampos didybe. Vaziuoji, vaziuoji, uzsimerki, atsimerki, o vaizdas niekuo nepasikeites, tos pacios lygumos su skurdzia augmenija, kur ne kur ganosi avys, stebi pravaziojancius sunkvezimius guanakai. Kartais ivyksta permainu, privaziuojame upes sleni, cia zeme susirauksleja, kelias nusileidzia zemyn tam, kad po keliu kilometru vel pakiltu ir driektusi tiesiai tiesiai tolyn dar koki simteli.

Esquel mes jau antra karta, bet sikart pasukome kitu keliu, i Futaleufu, Cile. Na, patiko mums baisiausiai sita kelio atkarpa. Kalnai status, apzele misku, augmenijos daug, labai daug, tiek daug kad be takelio nelabai ir praeisi, galybe kriokliu ir kriokliuku, o visos pakeles apauge paparciais ir augalais su dideliais dideliais lapais. O ir lietus, mus isvijes is siu misku ana karta, sikart nelijo (na, bent jau sias 6 dienas). Idomiai atrodo snieguotos virsunes ir krintantys ledynai tokios veslios augmenijos fone.










O sita kiaule mus aplanke netoli Futaleufu. Kaip cepsedame ji rijo dobiliukus, kaip lapsejo jos ausys ir plakesi uodega, su kokiu malonumu ji veliau kasesi i medi ir atliko kitus kiauliskus darbelius. O i mus ir musu palapine nekreipe ne maziausio demesio.



1 komentaras:

Anonimiškas rašė...

Vaje, kokia nemaza kiaule, butu issprestas kiaulienos trukumas visiems ateinantiems metams. O nuotraukos nuostabios.
Stase.