Sveiki,

Isvyke is El Calafate per pampa patraukeme link musu pieciausio keliones tasko Torres del Paine nacionalinio parko. Apie ji tiek daug teko skaityti geru atsiliepimu, kaip ten grazu ir pan. tad nors jau buvo pabodes saltis ir vejas nusprendeme nepraleisti sio Ciles kampelio.

Planavom pasivaiksioti kokias 7 dienas, dar pridejom kelias dienas keliones tad teko nusipirkti nemazai maisto. Ir tik kirtus Argentinos pasienio posta prisimineme, kad i Cile draudziama ivezti vaisius, darzoves, mesos ir pieno produktus (atsipalaidavome!). Kiek susirupinome del savo mesytes ir suriuko, kai pamateme, kad pries mus atvaziavusio turistinio autobuso keliaiviai tempia savo lagaminus patikrinimui. Kai muitininkas paklause standartinio klausimo, ar nevezame darzoviu, uztikrintai atsakem, kad jau darzoviu tai nevezam. Dar norejom pridurti, kad Patagonijoje darzoviu neprisipirksi, bet susilaikem.¨OOOO! muitininkas net atsilose, kai atidarius pati pirmaji krepsi ant virsaus gulejo 4 maisiukan suvynioti svogunai. Geras zmogus pasitaike, supratingas. ¨Vaziuokit¨, pasake. Mes ir nuvaziavom. Galejo ir kitaip baigtis, nes pergalvoje prisiminem kad dar turim figu, bulviu, cesnaka, razinu ir apskritai, jeigu apie tai butumem galvoje pirkdami maista parduotuveje, tai nieko nebutumem ir nusipirke.

Atvaziave i parka pirmas kelias valandas buvome nusiteike gan skeptiskai. ¨Ta pati pampa¨,- diagnoze. Taciau viskas pasikeite pakilus i pirma kalnu sleni. Tikrai turi Torres del Paine didingumo, smailios virsunes raize debesis, dunksojo galingos granito sienos, o salia viso to buvo ir daug smulkiu detaliu, tokiu kaip upeliukai, kriokliukai, ezerai, medziai susisuke nuo nuolatiniu veju, zydejo gelytes ir krumai. Svytavo spalvotos turistu kuprines, bet, tiesa sakant, vaizdais geretis nelabai trugde, buvom nusiteike daug didesniam turistu srautui. Oro temperatura buvo stabili, diena nakti rode apie desimt laipsniu silumos. Mazoka, kaip vidurvasariui, bet viskas priklauso nuo saules, jeigu ji sviecia, tai smagu, jeigu vejas pucia be saules, tai salta. O paskutinias dvi dienas dar priedo lijo ir truputi snigo. Taigi tikrai nenusivyleme, sauniai praleidome 6 dienas.

Jurga jau pries metus prisiziurejus nuotrauku pasiryzusi buvo nufotografuoti guanakus kalnu fone (kaip ir daugelis kitu didziu Menininku:). Guanaku buvo apsciai, stovinciu profiliais ir kitomis fotogeniskomis pozomis, deja, kalnai slepesi debesyse:).

Atgal i siaure su draugais baikeriais is Brazilijos:)).