2007 m. spalio 1 d., pirmadienis

Sveiki,

Buvome iseje pasivaikcioti po Nahuel Huapi nacionalini parka, visai salia Bariloche miesto. Taigi dabar mes jau andistai, nes kopeme i dar visai ziemiskus Andus.

Dvidesimt minuciu vaziavimo miesto autobusu ir tu jau esi paciuose tikriausiuose kalnuose. Tiesa, dauguma zmoniu vaziavo slidineti, nes cia vienas didesniu Argentinos slidinejimo centru. O mes norejome tik pasivaikscioti ir pasigrozeti kalnais atokiau nuo zmoniu minios.

Nuo pat autobiso stoteles prasidejo sniegas, nors mieste kepino saule ir buvo tikras pavasaris. Dar Lietuvoje igai svasteme, imti trekingo lazdas ar ne. Gerai, kad ir nepasiemem, nes kazkokiu tai bambuku krumu pilnos pakeles. Is ju iseina puikios lazdos, tvirtos ir lengvos. Ir apskritai, tai augmenija tikrai egzotiska ir nebudinga europietiskiem kalnam. Namu darbu stropiai nepadarem ir pavadinimu, deja, nezinome. Atkakliai ieskome geros knygos apie fauna ir flora, bet spauzdintas zodis cia pakankamai brangus ir, toks ispudis, ne taip toli pazenges kaip mums noretusi.

Didysis juodasis genys, bet mums pasirode, kad cia Vudis.

Musu ryzius mielai leses kokis tai zvirblis.

Bet kalnai tai tikrai nuostabus: status, tvirti, virsunes aiskiai isreikstos. Ir oras visas penkias dienas nuostabus pasitaike: sauleta, nevejuota, tiesiog eini ir dainuoti norisi. Tiktai kartais iklimsti iki klyno i sniega.
Stai ir pirmoji musu nakvynes vieta: nekurenama :) dregna, bet nemokama ir geriau nei ant sniego. Ryte pas mus i svecius uzsuko italas, kuris isejo visai be zemelapio ir buvo gerokai i sona nuklydes, bet dabar apsiaves sniegbaciais vare septynmyliais zingsniais. Kiti pakeliui sutikti italai irgi pagyre musu nusipirkta zemelapi. Jie su zymiai prastesniu buvo ne i ta sleni pataike, kur norejo.

Kitos dvi nakvynes buvo nuosavame kalnu slenyje su nuosavu ezeru, kuris tik zemelapyje ir tesimate, nes visas po sniegu buvo. Vienas dalykas yra uzbegti i kalna ir apsidairyti, ir visai kitas malonumas yra tokioje nuostabioje aplinkoje pagyventi neskubant, su karstos kakavos puodeliu stebeti, kaip kylanti saule apsviecia vis naujas virsunes.




Sunku patiketi, kaip geritai cia ateina pavasaris. Ten, kur lipant i virsu zniego buvo gal pusantro metro, dabar jau kur ne kur kysojo zemes lopineliai.
Pazadinom pavasari cia, vaziuosime zadinti pavasario tolyn i pietus, link Antarktidos :)


7 komentarai:

Kristina rašė...

Na labai miela ir grazu ir nuotraukos nuostabios...

Unknown rašė...

Tokio grožio, ką pamatėm jūsų nuotraukose gal ir nesusapnuotum, džiugu, kad jūs tai matot savo akimis. Bet nelabai sakyčiau, kad čia buvo lengvas pasivaikščiojimas. Tad lengvo dviračių minimo toliau.

Kristina rašė...

P.S. labai grazus arbatinukas.... arba labai jau fotogeniškas..

Tomas ir Jurga rašė...

Vis ruosemes pagirti arbatinuka, naudojame ji tris kartus per diena po virima viena:)

Kristina rašė...

...kad tik atlaikytu kelionę... kaip ir tie dviračiai...
P.S. mano dviračio taip niekas ir nepataisė, jei nuspręsiu dar vieną kartą bandyti važiuoti teks turbut įsigyti naują...

Anonimiškas rašė...

ech... kazkokia nostalgija apeme .. vel i kalnus norisi ...

Anonimiškas rašė...

linkejimai nuo Nerijaus. Sekmes jums:)