2008 m. vasario 13 d., trečiadienis

Sveiki,

Po Atuelio kanjono kitas musu tikslas buvo Tupungato nac. parkas, kurio aukstciausia virsune ir yra Tupungato, o miestelis, is kurio ir galima pasiekti parka, zinoma irgi Tupungatas. Aplink miesteli driekiasi vynuogynai, vaismedziu sodai ir isvedziota galybe drekinimo kanalu. O kalnai dunkso tolumoje, iki ju dar apie 40 km. per privacias teritorijas, kurios cia ¨sventa karve¨- vaziuojant iki kalnu teko iveikti 4 uzrakintus vartus. Visus 40 km stabiliai vaziavom i kalna, atgal minti nereikejo, tik spausti stabdzius. Informacijos apie parka nera daug gal ir del to, kad jis mazai lankomas, per 8 dienas sutikome tik viena argentinieciu seima, kuri gyne mulus parnesti dvieju alpinistu, lipanciu i Tupungato virsune, manta. Net ir del kalnu aukscio informacija svyruoja keturiu simtu metru ribose:). Buvo mintis palypeti ir auksciau, bet kai isgirdome, kad kates issinuomoti kainuoja 350 ir dar kai po to seke zodis doleriu, kai mums atrode, kad ir pesu yra nenormaliai daug (Slovakijoje uz beveik tiek naujas nusipirkome), nutarem su cionyksciais ¨plesikais¨ nesusideti ir eiti tiesiog pasivaikscioti.

Kalnu trobele, kuria pasiekeme dviraciais, buvo tiesiog prabangi, su zidiniu, stalu, ir varvejo tik viename kampe.





Neturejome gero zemelapio, todel sau netiketai uzlipome i bevarde virsune. Bet juk vis tiek grazi :)

Vienas is daugelio musu kaimynu guanaku, savo zvengimu budinusiu mus rytais.


O stai ir Cerro Azufre 5050 m. Butent i sita virsune taikeme ir uzlipome. Nuo cia aiskiai matosi Tupungato vulkanas ¨tik¨ pusantro kilometro aukstesnis. O uz 80 km i siaure ir Akonkagva.

Uzsnigo.


Nutareme lanku aplenkti Mendozos didmiesti, ir neapsirikome, kelias pasirode vaizdingas.







Koplytele Difuntai Coreai. Legenda pasakoja, kad moteris su kudikiu ant ranku isiruosusi aplankyti vyro kapo mire kelyje is troskulio, o kai ja surado, kudikis tebeciulpiantis moters kruti buvo gyvas. Tas ivykis buvo palaikytas stebuklu, o moteris paskelbta sventaja. Ji tapo keliautoju, vairuotoju ir ypac camjonieriu, tai yra sunkvezimiu vairuotoju, globeja, kuriai geriausia padeka ar dovana - vanduo. Daznai galima pamatyti ne tik buteliu su vandeniu, bet ir masinu modeliuku, tikru masinu detaliu ar sudauzytu masinu nuotrauku, kuriu vairuotojai tiki kad tik sios sventosios deka liko gyvi.





4 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Na puiku, puiku. Ir kalnai man i kazka panasus - miksas tarp Altajaus ir Himalaju.
P.S. oi Jus man ruosite pilna aprasyma i eziukus.lt, oi ruosite

Ta-Ntalas rašė...

Gal knygą apie kelionę rašysite?

Tomas ir Jurga rašė...

¿por que no?

O ar atsiras kam isleisti, pirkti ir skaityti?

Anonimiškas rašė...

diga que sí