Sveiki,

Yra gerai neuzsisedeti vienoje vietoje, judesys suteikia zymiai daugiau pazinimo dziaugsmo. Vos pavaziave kelis kilometrus uz Chalten miestelio pamateme bureli delfinu plaukiojanciu pacia pakrante. O pavaziave desimt kilometru atsidureme Santa Barbaroje, kaimelyje ant Ramiojo vandenyno kranto su juodo smelio papludimiu, israiskingais medziais ir uolomis pakranteje, patvyniais ir atoslugiais, tolumoje boluojanciu Corcovado ugnikalniu. Kuciu vakara planavome sutikti sioje ramioje vietoje, bet pavakare sulaukeme kaimynu. Nors aplinkui buvo istisas papludimys, jie isitaise salia musu ant vieninteles pieveles. Ir pradejo traukti is dzipo cielus luptus isdarinetus eriukus (2vnt), emesi drozti iesmus aukstesnius uz zmogu, benzopjuklu pjauti malkas ir taip toliau. O kai jau sutemus iskilmingai atnese ir mums dvi lekstes pilnas ivairiu keptu mesu su dviem bulvytem ir dar po skardine alaus uzsigerti, nuodeme buvo tokio vaisingumo atsisakyti. Tiesa sakant, ir kitai dienai net liko.

Kita diena per Kaledas pievele teko dalintis dar su dviem seimynom, o ir papludimyje vietos daresi anksta. Ir visi su puodais ir eriukais ar kitokiais mesos gabalais. Cia Kaledos primena musu Jonines, visi vaziuoja i gamta, piknikauja, ir kitaip pramogauja. Vasara gi. Maudesi, tiesa, tik keli bebaimiai vaikai, mums kojas nuo salcio uzgele jau po puses minutes. Skiriasi vandenynas nuo musu Baltijos, bangos ilgos, sunkios, nors ir nebuvo dideles, bet dusliai dunksejo i kranta, kuris tai priartedavo prie medziu juostos, tai vel nutoldavo, kokius 30 metru. Atoslugiu metu vietiniai rinko geldeles ir juros dumblius. Butumem ir mes prisirinke, tik kad neaisku su kuo ir kaip visa tai valgoma :)
Ispudingos Kaledos.