Sveiki,

Pradejom ¨PanAmericana¨ nuo pacios pradzios. Tas kelias, kuriuo pervaziavome Chiloe sala ir vaziavome toliau taip vadinamas todel, kad kitas to paties kelio galas yra Aliaskoje. Ant sito kelio mus ir uzklupo naujieji metai. Atsventeme kartu su Jumis, tai yra 7 val vakaro. Pas gerus zmones, kurie, paprasius leisti pasistatyti palapine ju sode, uzleido visa baigiama irengti namuka.

Vel artejame prie kalnu, is tolo galima pamatyti vulkanu snieguotas virsunes, tikrai ispudinga. Jie stovi atskiri gerokai virsydami savo auksciu aplinkinius kalnus. Vaziavome palei trecia pagal dydi P. Amerikos ezera bangos kaip pas mus Baltijoje tik vanduo gelas. Cia prasidejo turistiniai rajonai, pakrantese stovi daug vasarnamiu, kaviniu priklausanciu vokieciams imigrantams, kurie cia sudaro vos ne dauguma gyventoju.

Sukame link Argentinos, kirsime Andus. Kelias veda per nac. parkus, ju daug ir Cileje, ir Argentinoje. Yra daug neaukstu, bet vaizdingu kriokliu. Nakvynei sustojome pries muitine ir, pasirodo, kad gerai padareme, nes tarp Argentinos ir Ciles pasienio postu 43 km, per kurius dar reikia kirsti daugiau nei 1300 m pereja. Musu lauke smarkiai isreklamuotas, kaip vienas graziausiu P. Amerikos keliu, Ruta Siete Lagos - Septyniu ezeru kelias. Realiai, pasirode, kad nera jis kaskuo iskirtinis, tik didziu turistu srautu ir ju keliamomis dulkemis. Ir dviratininku siame kelyje sutikome daugiau nei per visa likusia kelione. Nieko nepadarysi, sausis ir vasaris cia pats atostogu ikarstis. Vasara tai vasara, bet kai dvi dienas kalnuose lijo, o trecia pasnigo visai nejuokinga.