Sveiki,

Pagaliau pavyko prisesti prie interneto, bet jis Trevelin kaime tooooks letas, kad per valanda pavyko perskaityti laiskus ir atsiversti si puslapi. Ka gi, apie nuotraukas teks pamirsti.

Bariloche yra tikras kalnu miestas. Gatves kyla staciai aukstyn, tad kol isvaziavome is miesto teko vienoje vietoje stumti dviracius i toki kalna, kad ilsejomes pusiaukeleje. O ir masinyte kylanti i kalna- apie ikalne ispejantis zenklas- kilo vertikaliai i dangu.

Per Bariloche eina Ruta 40 ¨La Cuarenta¨. Ruta 40 Argentinoje turi ta pacia aura kaip ir Route 66 JAV. Sis kelias eina kiek nutoles nuo Andu i vakarus isilgai visa Argentina, daug kur neasfaltuotas, o kai kur net zole per viduri zelia ( teko skaityti). Kol kas kelias nuo Bariloche iki Bolson idealus: asfaltas su dviem geltonom juostom per viduri, dazniau i pakalne nei i kalna :)), masinu palyginus nedaug, kokios 7-10 per valanda, tad eismas nevargina, vairuotojai mojuoja ir pypuoja. O dar isivazduokite sauletus snieguotus kalnus aplinkui, upelius ir kriokliukus, augmenija, kurios net ivardinti negalime, nes nepazistame, galybe pauksciu, vis po du skridanciu, aviu ir galviju bandas... Smagumelis...

Kas lietuvio akiai kliuna, tai tvoros. Atrodytu tokie plotai, tiek zmoniu nedaug, o nuo kelio paejeti neimanoma- vos uz kokiu 7-10 metru puiki, tvirta tvora. Tenka vaziuoti aptvertam :)

Taip pravaziavom Nahuel Huapi nacionalini parka, Bolson miesteli. Tarp kitko, Bolson buvo labai pamegtas hipiu astuntajame desimtmetyje, paskelbtas pirmuoju antibranduoliniu miestu Pietu Amerikoje, o dabar dar galima pamatyti savo darbo (ir ne tik) suvenyrus pardavinejanciu hipiu ir ale hipiu miesto aiksteje.

Dar vienas nacioinalinis parkas, kuri pravaziavome buvo Los Alerces nacionalinis parkas. Alerces- tai didziuliai medziai, panasus i tujas, seniausias is kuriu yra apie 2600 metu amziaus. Labai grazus parkas, kelias eina palei ezerus, apsuptus kalnu. Toks gerumas apima, kad pyskinu fotoaparatu nenulipdama nuo dviracio :). Ezerai skaidrus, mateme upetaki, kuriu, kaip ir lasisu, cia turetu buti gausu. Kelias, tiesa, jau nebeasfaltuotas, tad tempas suletejo, o dar ir vaizdai bei nemokamos vaaizdingos stovyklavietes trugdo judeti i prieki.

O apskritai tai vis dar egzotika: karves gauruotos, aiskiai mesines, medziai ir krumai praktiskai nepazistami, isskyrus tujas, erskecius ir pienes, pauksciu daug ir dideliu, po du ir skardziabalsiu, parduotuves mus kiek erzina, nes nemegsta jie cia kainu rasyti, tad kol issiaiskini... O siai tai mes jau kalbame ispaniskai, zmones mus supranta, taciau kai atsako, vis dar sunku suprasti. Didele ta Argentina, dar didesne Pietu Amerika ir kalba visi savaip, ne taip, kaip kad mes mokemes. Nieko, mes tobulesime :)